kramė

krãmė sf. (2) ž. 1. S.Dauk, Kv gyvatės, rupūžės, varlės, silkės galva: Snapas, galva gyvatės bus krãmė J. Kaukoles žalčių ir krames gyvačių praurbinusys ir ant siūlo galo pavėrusys nešiojo ant kaklais savo M.Valanč. Gyvatė krãmę kyščioja Škn. Nusuk kramę, ir nebeįkąs Lk. Taikyk gyvatei tiesiai į krãmę Mžk. Kramę gyvatei primyniau Yl. Nukirto kirminui krãmę Dr. Jau nebetoli pusiaunaktis: žiūr – įkiša savo kramę (galvą) baisiausia lerva BsMtII178. Paieškok tenai, rasi baltų kirminelių su raudonoms kramelėms BsPII20. Davė silkės krãmę, ir viskas Krtn. Silkės kramę susitrynusi pavalgiau ir išejau Šts. Krãmės nevalgysu Slnt. Juzė visą silkę suvalgė, man tik kramelė beliko Vkš. Pakibusios menkės tada būna ruožais nugriaužtos, bekabo tik vienos galvos, žvejų vadinamos kramėmis rš. 2. M nasrai, žiotys: Truputis pypkos sulčių, įpiltų gyvatės kramėn (nasruosna), užmuša ją beregint Blv. 3. menk. žmogaus galva, veidas, makaulė: Eik šalin, ka negautum su kūliu par kramę! Krtn. Krames suskaldysim! LzP. Ne tavo krãmei tokius dalykus suprasti Slnt. Tylėk, o kai mausiu į krãmę, ir veizolai (akys) išsitaškys! Vkš. Gausi, kad ir krãmė sutrupės! Krtn. Vaikinas kyšt iškišo kramę pro langą rš. Kas klumpius paėmėt, gauste į krãmę KlvrŽ. ^ Ir ta durnelė (maža mergaitė) čia savo kramìkę kiša (lenda, kur nereikia) Krš. Nekišk kramės, kur nereik Užv. 4. Š uodega. 5. čiaupas: Vanduo iš vandenvirio bėga par krãmę J. Leisk alų par krãmę J. 6. P, Mt, LBŽ bot. ežeinis. 7. toks keiksmažodis: Eik tu, krãme, kur landžioji! Vvr.